Filmų kritikos ir vertinimo subjektyvumas – tai svarbi tema, kuri atkreipia dėmesį į tai, kaip žmonės vertina ir kritikuoja filmus. Kaip ir su bet kokiu kitu meno kūriniu, filmų vertinimas yra subjektyvus ir priklauso nuo žiūrovo skonio, asmeninių patirčių ir kultūros konteksto, kuriame jis augo ar gyvena. Todėl yra neįmanoma sukurti objektyvaus filmų vertinimo kriterijų sąrašo, kuris pasitarnautų visiems žiūrovams. Vis dėlto, kaip suvokti ir priimti šią subjektyvumo būseną?
Per pastaruosius dešimtmečius filmų vertinimo ir kritikos sritis tapo ypač aktuali, ypač dėl to, kad Internetas suteikia galimybę visiems dalintis savo nuomone. Angliškas posakis "everyone's a critic" puikiai vaizduoja šią ideologiją: kiekvienas, kas turi savo nuomonę, turėtų jos ir pasidalinti viešai. Tačiau tokiu būdu atsiranda daugybė skirtingų nuomonių, kurių verta pasikliauti?
Svarbu suprasti, kad vertinimo subjektyvumas nereiškia jo neigiamumo ar menkystumo. Kiekvienas žmogus vertina filmą pagal savo individualias sąvokas, vertinimo kriterijus ir jų reikšmingumą. Vienas žiūrovas gali vertinti filmą pagal jo veikėjų veiksmingumą ir dialogų kokybę, tuo tarpu kitas – pagal specialius efektus ir animacijos kokybę. Be to, vertinimo subjektyvumas taip pat priklauso nuo kitų aspektų, pavyzdžiui, kultūrinės kilmės, amžiaus, socialinių statusų ir pan.
Vertinant filmus, kritikai dažnai remiasi savo patirtimi, išsilavinimu ir profesionaliais kriterijais. Tačiau, nors profesionalus kritikas gali teikti objektyvesnius nurodymus įvertinant filmą, taip pat yra svarbu paisyti jo asmeninių nuotaikų ir patirčių. Be to, visais laikais kritikų vertinimo stilius buvo labai įvairus – nuo aistringų išgyvenimų iki banalios kritikos, taip pat jie gali būti diplomatiški arba smagūs. Taigi, kiekvienas kritikas daiktą vertina įvertindamas skirtingus aspektus.
Subjektyvumas taip pat atsispindi ir reklamose, kuriose dažnai yra naudojami kritikų citatos. Todėl žiūrovas turėtų mokytis atpažinti, kokioms rekomendacijoms galima pasitikėti. Be to, internetinės platformos, kurios leidžia žmonėms pasidalinti savo nuomonėmis, taip pat turi individualių kriterijų, pvz., vartotojai dažniausiai vertina filmus pagal savo patirtis ir kasdienybėje svarbius dalykus.
Galima teigti, kad subjektyvumas sistemoje yra alternatyva objektyvumo modeliui, kuris neveikia realios situacijos. Priklausomai nuo reikiamų savybių, subjektyvumas galėtų būti laikomas pasirinktu ir formuojamu kultūros reiškiniu. Tai reiškia, kad subjektyvus vertinimas turėtų būti priimamas kaip dalis kultūrinių normų, tačiau neturėtų būti priskiriamas kaip vienintelis kriterijus. Reikia suprasti, kad subjektyvumas negali būti panaikintas, tačiau reikia suvokti, kad kiekvienas galime turėti savo nuomonę ir patirtį.
Pagrindinis išvados taškas yra tai, kad vertinimo subjektyvumas turi būti priimtas kaip norma, nes skirtingi asmenys turi skirtingus vertinimo kriterijus. Tačiau turi būti atsižvelgiama į asmeninius kriterijus, kad galėtume žinoti, ką žmonės vertina. Svarbu, kad žiūrovas turėtų savo nuomonę ir požiūrį į filmą, o rekomendacijos turėtų būti priimamos kaip pasirinkimas, o ne privalumas. Subjektyvumas yra svarbus filmų kritikos kontekstas, kuriam, suvokiant jo savybes, negalima bijoti ir kurio negalima paneigti. Galiausiai, tikslinga priimti subjektyvumo kaip kultūros reiškinio sistemą, suvokiant, kad jis turi kažką vertinga kultūroje.